Dirbtinis intelektas visada meluos. Ką verta žinoti prieš įsileidžiant jį į verslą?

„Jis visada meluos. Klausimas, ar galite susitaikyti su tuo, kad vieną kartą iš dešimties taip nutiks“, – taip apie dirbtinį intelektą (DI) atsiliepia technologijų konsultantas Edvinas Elfertas (Edvīns Elferts), išmaniosios automatizacijos bei DI sprendimų diegėjas ir platformos „Mitigate AI Services“ partneris.

E. Elfertas yra Stokholmo aukštosios ekonomikos mokyklos Rygoje (SSE Riga) ir „Hanken & SSE Executive Education“ programų kviestinis lektorius, anksčiau vadovavęs skaitmenizacijos programoms Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Surinkome praktiškiausias jo įžvalgas iš „Excellent Latvia“ tinklalaidės apie tai, nuo ko įmonei reikėtų pradėti, kad dirbtinis intelektas atneštų ne tik įspūdį, bet ir realų rezultatą.

Pirmiausia – namų darbai, ir tik tada – dirbtinis intelektas

Prieš imantis dirbtinio intelekto, yra dalykų, kuriuos kiekviena įmonė privalo atlikti pati. Priešingu atveju technologijos nesukurs jokios vertės. E. Elfertas tai vadina tradicine procesų automatizacija.

„Pagrindinius skaitmenizacijos darbus įmonėms neišvengiamai teks atlikti. Jei sąskaitos vis dar gaunamos popieriniu formatu, jas pirmiausia reikia paversti mašinai nuskaitomais duomenimis, ir tik tada DI galės su tuo kažką nuveikti, – teigia jis. – Jei norite įmonėje prasmingų pokyčių, turite žvelgti į platesnę transformaciją, peržiūrėti pačius procesus.“

Reikia kitokio mąstymo, o ne tiesiog dar vieno mygtuko

E. Elfertas atkreipia dėmesį, kad dirbtinis intelektas yra įrankis, galintis suteikti labai daug naujų žinių – su sąlyga, kad mokate teisingai paklausti. Jo vertinimu, DI naudojimas reikalauja didesnės kognityvinės įtampos nei technologijos, prie kurių buvome pripratę iki šiol.

Pasak eksperto, vienos formulės, kaip teisingai naudoti šią technologiją, nėra. Pagrindinis iššūkis – pakeisti mąstymo perspektyvą. „Pakeisti mąstymą reiškia patirti viską pačiam, pačiam per tai pereiti. Negalite suprasti dirbtinio intelekto ir jo galimybių to neišbandę praktiškai“, – sako jis.

Peržiūrėkite procesus, užuot „klijavę“ DI prie senų

E. Elfertas pastebi ydingą tendenciją: įmonės bando dirbtinį intelektą „priklijuoti“ kur nors prie esamų, dažnai pasenusių procesų. Nauda iš to gali būti nedidelė arba jos apskritai nebus, nes vien DI pateiktos informacijos tikrinimas atims marias laiko.

Kaip pavyzdį jis pateikia technologijų sritį: anksčiau kliento problema būdavo kruopščiai užrašoma, tuomet kuriamas galimas programinis sprendimas, vėliau jis pristatomas klientui. Dabar, naudojant dirbtinio intelekto įrankius, iki sprendimo, prototipo ar idėjos galima nueiti vos per vieną susitikimą.

„Jei norite naudoti dirbtinį intelektą rimtai, privalote vertinti, kaip tai paveiks jūsų komandą ir visą organizaciją. Be tradicinės transformacijos, be mąstymo pokyčio ir be platesnio požiūrio į procesus DI sėkmė neįmanoma“, – reziumuoja E. Elfertas.

Pradėkite nuo klausimo: kur versle labiausiai „skauda“?

E. Elfertas pabrėžia, kad viskas turi prasidėti nuo pagrindinio klausimo: kur mano versle yra didžiausia problema? Ką tiksliai noriu pagerinti? Ar siekiu sumažinti darbuotojų skaičių? O gal dirbti greičiau išlaikant esamą komandą?

Tik atsakius į šiuos klausimus galima vertinti procesus ir ieškoti sprendimų. Galbūt tam prireiks dirbtinio intelekto, o galbūt pakaks paprastesnių įrankių.

„Excellent Latvia“ valdybos narys Elvis Kvalbergas (Elvis Kvalbergs) pritaria, kad tai labai panašu į įprastą skaitmenizaciją: „Jei tą patį veiksmą atliekate kelis kartus – automatizuokite jį. Jei rašote vienodus el. laiškus, tam yra DI sprendimas. Jei dažnai reikia ką nors išversti, padės kitas įrankis.“

Tai asmeninio produktyvumo didinimo priemonės, kurias naudinga integruoti į projektų vadovų, pardavėjų ir kitų specialistų darbo eigą. „Šiuos procesus įmonės kontekste galima standartizuoti, pridedant vidines žinias. Tai naudinga kone kiekvienam verslui“, – sako E. Kvalbergas.

Kur DI įrankiai gali atnešti daugiausia naudos?

E. Kvalbergas ir E. Elfertas išskiria šias pagrindines kryptis:

• Prototipuojant ir kuriant kažką naujo (nuo medikamentų iki baldų ar interneto svetainių dizaino).

• Procesuose, kur vyrauja aiški, pasikartojanti eiga (dokumentų apdorojimas, programinio kodo rašymas duomenims analizuoti). Čia puikiai pasitarnauja verslo valdymo (ERP) sistemų ir DI įrankių sinergija.

• Tvarkant informaciją. Kai įmonės žinių bazės yra fragmentuotos (išsklaidytos „Word“ dokumentuose, duomenų bazėse ir skirtingose sistemose), o darbuotojai sugaišta marias laiko, kol viską suranda ir susistemina. Taip pat – generuojant atsakymus pokalbių robotams (angl. chatbots).

Didžiausią potencialą, E. Elferto vertinimu, pajus programuotojai (galintys greičiau kurti programinį kodą), teisininkai (nuo informacijos paieškos iki sutarčių parengimo), rinkodaros specialistai (nuo tekstų iki vizualų kūrimo) bei buhalteriai, kurių darbe nuolat susiduriama su struktūruotų ir nestruktūruotų duomenų apdorojimu. Apskritai, DI gali iš esmės palengvinti bet kokį intelektinį ar kūrybinį darbą.

Kur link mes judame?

E. Elfertas prognozuoja, kad technologiniai sprendimai bus vis labiau pritaikomi asmeniniams poreikiams. Prie įmonės ERP sistemos bus galima lengvai prijungti papildomas programas, kurios su ja sąveikaus ir kurs naujas automatizacijas. Kiekvienas galės kurti savo sprendimus – pavyzdžiui, susikurti paprastą elektroninę parduotuvę. Eksperto manymu, poreikis pirkti standartines programinės įrangos paslaugas mažės, nes vartotojai galės patys pasidaryti reikiamus priedus.

Visgi ne visi pasirinks šį kelią. Dalis verslų ir toliau norės deleguoti savo problemas paslaugų teikėjams, todėl pati rinka iš esmės nesugrius – pasikeis tik naudojami įrankiai.

Kalbant apie švietimą ir darbo rinką, E. Elfertas pastebi, kad sausų žinių kaupimas tampa mažiau svarbus. Į priekį žengia minkštieji įgūdžiai: gebėjimas dirbti su komanda, užduočių delegavimas, kritinis mąstymas ir, svarbiausia, mokėjimas užduoti teisingus klausimus. „Jei turite tik specifinių faktinių žinių kurioje nors srityje, jūsų vertė mažės, nes šiandien visą informaciją galima susirasti akimirksniu“, – teigia jis.

Dirbtinis intelektas visada meluos

E. Elfertas pabrėžia, kad privalome keisti savo požiūrį į technologijas, nes ir jos klysta. DI technologija niekada nebus 100 proc. tiksli – ji grįsta tikimybių teorija.

„Dirbant su „Excel“ programa, pakanka žinoti teisingą mygtukų kombinaciją, ir visada gausite tikslų rezultatą. Su dirbtiniu intelektu yra visiškai kitaip. Tai primena orų prognozę: vieną dieną oras nuspėjamas tobulai, kitą – pasitaiko klaidų“, – lygina ekspertas.

Jis perspėja: „Dirbtinis intelektas visada meluos. Visada. Tai užkoduota jo apibrėžime. Klausimas tik toks: ar galite susitaikyti su faktu, kad vieną kartą iš dešimties jis pateiks neteisingą informaciją? Juk ir DI procesas gali suklysti.“

Būtent todėl E. Elfertas nesutinka su nuomone, kad dirbtinis intelektas visiškai pakeis žmones. Jo manymu, ateitis priklauso žmogaus ir mašinos bendradarbiavimui. Kad DI būtų galima naudoti prasmingai, žmogus privalo išmanyti savo sritį – kitaip jis tiesiog nesugebės įvertinti DI pateikto rezultato kokybės.

Baltijos šalių kontekstas: esame apsaugoti ar atsiliekame?

„Latvijoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, esame savotiškai privilegijuotoje padėtyje, nes esame šiek tiek apsaugoti nuo greitos dirbtinio intelekto plėtros. Mūsų vietinėmis kalbomis ši technologija vis dar veikia netobulai“, – pastebi E. Elfertas. Mažoms kalboms tiesiog trūksta didelių duomenų masyvų, iš kurių technologiją būtų galima kokybiškai ištreniruoti.

„Ar esame apsaugoti, ar rizikuojame smarkiai atsilikti?“ – retoriškai klausia E. Kvalbergas. Abu ekspertai sutaria, kad technologinė atskirtis ateityje tik didės, nes DI vystosi neįtikėtinu greičiu.

E. Kvalbergo nuomone, kiekvienas verslininkas šiandien turi galvoti ne apie tai, kaip atidėti dirbtinio intelekto klausimą, o apie tai, kaip šį „griovį“ peršokti.

„Verslininkams reikia laiko, kad perprastų šią technologiją. Ilgainiui jos įtaka bus milžiniška, bet greičiausiai ne tokia apokaliptinė, kokią dažnai piešia žiniasklaida, – sako E. Kvalbergas. – Dabar svarbiausia ne aklai skubėti įšokti į nuvažiuojantį traukinį, o patiems kuo daugiau testuoti, kad suprastumėte, kas jūsų versle veikia, o kas – ne.“

Vienintelis būdas kažką pakeisti – eksperimentuoti

Pokalbio dalyviai pabrėžia vieną taisyklę: vienintelis būdas transformuoti savo įmonę yra drąsa eksperimentuoti.

Nuo savęs pridursime – pradėti verta ne nuo madingiausio dirbtinio intelekto įrankio, o nuo esamų verslo procesų audito. Jei pirkimo sąskaitos jus vis dar pasiekia popieriniu formatu, tai ir turėtų būti pirmasis darbas jūsų sąraše. Pirmiausia sutvarkykite ir skaitmenizuokite pamatą, o tuomet pradėkite eksperimentuoti.